www.archive-org-2013.com » ORG » D » DAINUSVENTE

Choose link from "Titles, links and description words view":

Or switch to "Titles and links view".

    Archived pages: 12 . Archive date: 2013-11.

  • Title: Dešimtoji Šiaurės Amerikos Dainų Šventė – Čikaga 2015 - Dainų Šventė
    Descriptive info: .. LT.. EN.. IX Dainų Šventė Toronte.. Palikite mums žinutę.. Nu trūksta kelių detalių.. Prašome peržiūrėti tai kas raudonai nuspalvinta ir pataisyti.. Tada vėl siųsti.. Ačiū!.. El.. paštas.. Apie.. Žinutė.. Išsiųsti.. Atšaukti.. Jau prasidėjo ruošos darbai.. Posėdžiaujame.. Diskutuojame.. Planuojame 2015 metų liepos 3-5d.. Dešimtąją Šiaurės Amerikos Dainų Šventę Čikagoje.. Jeigu turite minčių ką Jūs norėtumėte girdėti arba matyti šioje šventėje –.. pasidalinkite su mumis.. Lauksime Jūsų visų Čikagoje!.. Tame tarpe, prisirašykite prie elektroninio pašto žinučių ir dar pasidalinkite su mumis.. kaip lietuviška daina praturtina Jūsų gyvenima.. 2015 Dainų Šventės.. eŽINUTĖS.. Trūksta keleta duomenų.. Prašome  ...   įkarštis.. Kaip lietuviška daina praturtina Jūsų gyvenimą?.. Noriu pasidalinti.. Prašome pataisyti tai kas raudonai pažymėta ir tada vėl pabandyt pasidalinti.. Mintys.. Vardas.. Vietovė.. leidžiu pasidalinti mano mintimis, vardu ir vietove viešai.. pašto adreso.. nesidalinsime.. su niekuom.. Persiųsdami formą priimat.. mūsų privatumo nuostatus.. Pasidalinti.. Man ne angliškos o lietuviškos dainos visados skamba mintyse ir lūpose.. Jos išreiškia džiaugsmą, liūdesį, meilę, juoką - ko daugiau reikia?.. Rūta Rusinas.. iš.. Toronto, ON Canada.. Lietuviška daina glosto mano sielą.. Vytas.. Paupio.. Scroll To Top.. x.. Mes.. Istorija.. Privatumas.. kontaktai.. 2013 Tenth North American Lithuanian Song Festival.. All rights reserved..

    Original link path: /lt/
    Open archive

  • Title: The Tenth North American Lithuanian Song Festival – Chicago 2015 - Dainų Šventė
    Descriptive info: IX Song Festival Toronto.. Contact Us.. We're missing some information.. Please fill in the fields marked in red and then resubmit the form.. Email Address.. Subject.. Message.. Submit.. Cancel.. The planning of the Tenth North American Lithuanian Song Festival is well underway.. Mark your calendar for July 3-5 in 2015 for a trip to Chicago to experience this unique event.. What would you like to hear or see in the 2015 Song Festival? We're always on the look out for great ideas to make the Lithuanian Song festival unforgettable so feel free to.. contribute your two cents.. Don't forget to sign up for our email updates.. See you in Chicago in  ...   lithuanian song touched your life?.. Share your experience.. Thoughts.. Name.. Location.. I grant you permission to share my thoughts, name and location publicly.. Email.. We will.. not.. share your email address with anyone.. By submitting this form you agree to our.. privacy policy.. Share Your Thoughts.. If it wasn’t for song, Lord forbid, it would be like being in jail.. A person sings, that’s how he calms himself.. Life with songs is completely different.. Kunigunda Zaleckienė.. from.. Varėnai, Lithuania.. Without song, life would be empty and purposeless.. As long as I sing, I feel like I’m alive.. It cheers you up and others, too.. Feliksas.. Kėdainiai.. About Us.. History.. Privacy.. Contact us..

    Original link path: /en/
    Open archive

  • Title: Svetainės privatumo nuostatai - Dainų Šventė
    Descriptive info: Svetainės privatumo nuostatai.. Mes geri žmones.. Nepiktnaudosime Jūsų asmeninę informaciją.. Tik žinokite yra saujelė piktavališkų huliganų kuriem nieko nėra švento ir gali bandyti brautis ir pavogti šios svetainės duomenis.. Mes jau apie tai pagalvojome ir nuspręndėme pasamdyti visą būrį žemaičių! Oi, kad jie tvos neklaužadom.. Baugu net pagalvoti.. Aiškiai mūsų advokatai mums neleidžia pasitenkinti tokiais nuostatais, ir kadangi šis renginys vyks Šiaurės Amerikoje, štai seka mūsų tikri privatumo nuostatai anglų kalboje:.. This privacy policy sets out how the.. X North America Lithuanian Song Festival.. uses and protects any information that you provide the.. when you use this website.. The.. is committed to ensuring that your privacy is protected.. Should we ask you to provide certain information by which you can be identified when using this website, then you can be assured that it will only be used in accordance with this privacy statement.. may change this policy from time to time by updating this page.. You should check this page from time to time to ensure that  ...   the following reasons:.. Respond to your questions and/or concerns.. Disseminate information and news updates.. Solicit/encourage financial support/donations.. Provide a forum for you to share your experiences and opinions.. Security.. Unfortunately, no data transmission over the Internet can be considered 100% secure.. We will, however, do our best to safeguard your personal information from unauthorized access, through access control procedures, network firewalls and physical security measures.. Links to other websites.. Our website may contain links to other websites of interest.. However, once you have used these links to leave our site, you should note that we do not have any control over that other website.. Therefore, we cannot be responsible for the protection and privacy of any information which you provide whilst visiting such sites and such sites are not governed by this privacy statement.. You should exercise caution and look at the privacy statement applicable to the website in question.. Controlling your personal information.. We will not sell, distribute or lease your personal information to third parties!..

    Original link path: /lt/dar/privatumas
    Open archive
  •  

  • Title: Dainų šventės organizatoriai - Dainų Šventė
    Descriptive info: Dainų šventės organizatoriai.. Kūrybinės ir organizacinės grupių branduoliai jau formuojasi.. Netolimoje ateityje talkininkų būrys sparčiai augs, nes darbų yra labai daug ir savanorių tikrai reikės!.. Kūrybinis Komitetas.. Darius Polikaitis.. Meno Vadovas.. Vytas Čuplinskas.. Režisūra Apdaila.. Liudas Landsbergis.. Narys.. Repertuaro Komisija.. Ilona Babinskienė.. Philadelphia, JAV.. Deimantė Grigutienė.. Toronto, Kanada.. Rita Kliorienė.. Cleveland, JAV.. Saulius Kliorys.. Birutė Mockienė.. New York, JAV.. Chicago, JAV.. Dainius Vaičekonis.. Seattle, JAV.. Dalia Viskontienė.. Organizacinis Komitetas.. Kastytis Giedraitis.. Pirmininkas.. Rasa Karvelienė.. Vice pirmininkė.. Audra Kasputytė-Copes.. Iždininkė.. dr.. Audrius Polikaitis.. Lėšų Telkimas.. Tinklapis.. Loreta Timukienė.. Spauda.. Paulius Jankus.. Šventės Leidinys.. Daiva Navickienė.. Mokyklų Ryšininkė.. Gytis Mikulionis.. Nakvynės..

    Original link path: /lt/dar/mes
    Open archive

  • Title: Dainų šventės istorija - Dainų Šventė
    Descriptive info: Dainų šventės istorija.. pirmoji.. antroji.. trečioji.. ketvirtoji.. penktoji.. šeštoji.. septintoji.. aštuntoji.. devintoji.. Pirmoji.. 1956 m.. Chicago.. 1953-ųjų metų rugpjūčio 20 d.. Čikagoje ALRK Vargoninkų Sąjungos seime kilo sumanymas rengti dainų šventę.. Buvo numatyta 1954-aisiais metais surengti kelias rajonines dainų šventes, kurios būtų įžanga į didelę jungtinę šventę, tačiau įvyko tik viena rajoninė dainų šventė Čikagoje.. 1954-ųjų metų liepos 2 d.. ALRK Vargoninkų Sąjungos seime vėl iškilo dainų šventės klausimas.. Sąjungos valdybai buvo pavesta sukviesti Čikagos, muzikų ir chorvedžių pasitarimą.. Pasitarime dalyvavo 11 asmenų.. Susirinkusieji pritarė Dainų šventės 1956-ųjų metų pavasarį rengimui ir sudarė laikiną Dainų šventės komitetą.. Į jį buvo išrinkti: Albinas Dzirvonas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Vytautas Radžius ir Alice Stephens, komiteto pirmininkė.. Daugiau kaip 20 chorų sutiko dalyvauti Dainų šventėje, buvo sudarytos kai kurios komisijos ir paruoštas repertuaro planas.. 1955-ųjų metų vasario 6 d.. buvo sukviestas muzikų ir organizacijų susirinkimas, kuriame buvo sudarytas 15 asmenų plenumas.. Nutarta laikinąjį komitetą nuo šiol laikyti nuolatiniu komitetu.. Jam buvo pavesta savo nuožiūra padidinti komiteto ir plenumo sąstatą.. Galutinis vykdomasis Dainų šventės komitetas buvo šios sudėties: Alice Stephens – pirmininkė, Vytautas Radžius ir Justas Kudirka - vicepirmininkai, Juzė Daužvardienė patarėja, Juozas Kreivėnas, Agnė Jasaitytė ir Elena Blandytė - sekretoriai, Albinas Dzirvonas – iždininkas ir Vladas Būtėnas – spaudos reikalų vadovas.. 1955-ųjų metų liepos.. 16 d.. bendrame Dainų šventės komiteto posėdyje su JAV LB Čikagos apygardos valdyba buvo susitarta, kad Dainų šventę globos LB Čikagos apygarda.. Apygardos valdyba įteikė 500 dolerių mokėjimui už salę.. Apygardos valdybą tuo metu sudarė: dr.. Jonas Bajerčius – pirmininkas, Teodoras Blinstrubas, Jonas Švedas, Kazys Deveikis, Jonas Jasaitis, Zigmas Dailidka, Vytautas Radžius ir Stasys Daunys.. Repertuaro komisiją sudarė: Vladas Jakubėnas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Stasys Gailevičius, Bronius Jonušas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka,.. Alfonsas Mikulskis, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Leonardas Šimutis, Jr.. ir Juozas Žilevičius.. Garbės dirigentas buvo prof.. Juozas Žilevičius, Dainų dienos 1924-aisiais metais Kaune organizatorius.. Kiti dirigentai buvo šie: Stepas Sodeika, Sesuo Bernarda Venskutė, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Alfonsas Mikulskis, Vladas Baltrušaitis ir Kazys Steponavičius.. Akompaniatoriai buvo Vladas Jakubėnas ir Genovaitė Aleksiūnaitė.. Šventėje dalyvavo 34 chorai su maždaug 1,200 dainininkų.. Šventė vyko Chicago Coliseum auditorijoje, kuri talpina virš 9,000 žiūrovų.. Po šventės komiteto iždininkas Albinas Dzirvonas pranešė, kad gauta 22,167 doleriai pajamų, o išlaidų buvo 14,515 dolerių.. Chorams buvo apmokėta tik dalis kelionės išlaidų.. Balsuojant buvo nuspręsta, kad pelnas turi būti skirtas tik muzikiniams reikalams.. Tada būsimai Dainų šventei buvo paskirta $2,500, "Muzikos žinių" žurnalui – $1,250, muzikiniam jaunimo leidimui – $1,000, muzikinio konkurso premijoms – $1,000, Čikagos apygardos LB valdybai – $1,000 ir likusi suma - kitiems kultūriniams reikalams.. Žurnalistas Stasys Pieža šventę garsino angliškoje spaudoje.. Buvo išspausdinta kai kurių komiteto narių nuotrauką su Čikagos meru Daley.. Taip pat buvo paminėti ir patalpintos garsių lietuvių kilmės amerikiečių nuotraukos: Antanas Olis, Sanitarinio distrikto prezidentas; Motina Marija Kaupaitė; kariuomenės kapelionas Antanas Švedas; bokso čempionas Jack Sharkey; Metropolitan solistės Anna Kaskas ir Polyna Stoska; sportininkai Phil Krause, Ed Krause, John Podres, Bill Osmanski, Eddie Miksis; golfininkai Billie Burke irJohn Goodman; 1933 metų “Miss Lithuania” Ieva Paulėkiūtė-Rockefeller; karinio laivyno gailestingoji sesuo-herojė, paskutinė pasitraukusi iš Corregidor – Anne Bernatitus; policijos kapitonas William Balswick; lakūnai Darius ir Girėnas; teisėjai John Zuris ir Alfonse Wells; Cicero parapijos klebonas Ignas Albavičius; bankininkai John Pakel, John Brenza, Julius Brenza; kėglių čempionas Joe Williams ir fabriko savininkas Antanas Rudis.. Muzikos kritikas Vladas Jakubėnas šventę aprašė žurnale "Aidai".. Pažvelkime į kai kurias jo recenzijos ištraukas:.. "Programa buvo rūpestingai išmokta.. Masinio choro dainos skambėjo gryna intonacija.. Nepasitaikė nė vieno jaučiamo detonavimo.. Būta tik vieno kito ritminio neitikslumo.. Dalyvavo masinis choras, rinktinis mišrus choras, moterų ir vyrų chorų grupės.. Koncerto dieną vėsi vasara staiga pasikeitė – termometras peržengė 100 laipsnių.. Dirbtinio vėsinimo neturinčioje salėje kaitra buvo neįsivaizduojama.. Visi bilietai buvo išparduoti.. Moralinis pelnas – JAV ir Kanados lietuviai įvykdė didelį darbą, kurio pasisekimas pakels mūsų savigarbą ir įkvėps mums daugiau noro palikyti ir ugdyti tautinę kultūrą.. ”.. Kazys Skaisgirys.. Antroji.. 1961 m.. Antrosios JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventės programos baigiamajame žodyje sakoma, kad ši šventė rengiama JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių vardu.. Pirmosios Dainų šventės komiteto 2,500 dolerių palikimas – dovana dabartinės Dainų šventės rengimo reikalams - sudarė tvirtą finansinį pagrindą Dainų šventės darbą pradėti.. Šios Dainų šventės vykdomąjį komitetą sudarė: prelatas Ignas Albavičius – pirmininkas, Vytautas Radžius, Teodoras Blinstrubas, Justas Kudirka, Jonas Paštukas, Stasys Daunys, Jonas Zdanius ir Jonas Jasaitis.. Repertuaro komisijoje buvo: Vladas Jakubėnas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Albinas Dzirvonas, Julius Gaidelis, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Bruno Markaitis, SJ, Alfonsas Mikulskis, Antanas Nakas, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Algis Šimkus, Jonas Zdanius ir Juozas Žilevičius.. Vykdomajam komitetui talkino keletas įvairių komisijų.. Šventės garbės dirigentas buvo Aleksandras Aleksis.. Priėmęs dirigento lazdelę iš garbės dirigento Juozo Žilevičiaus, A.. Aleksis dirigavo JAV ir Lietuvos himnus.. Kitus kūrinius dirigavo: Alfonsas Mikulskis, Kazys Steponavičius, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Stepas Sodeika ir Julius Gaidelis.. Akompanavo Stasys Gailevičius ir Vladas Jakubėnas.. Šventė įvyko 1961-ųjų liepos 2 d.. Tarptautiniame Amfiteatre Čikagoje.. Dalyvavo 23 chorai su apie 1,000 dainininkų ir daugiau kaip 10,000 klausytojų.. Programoje yra įdėtas Stasio Barzduko, JAV LB Centro valdybos pirmininko sveikinimas ir Centro valdybos nuotrauka.. Programos vedėja buvo Juzė Daužvardienė.. Uždarymo žodį tarė JAV LB Centro valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas.. Programą paruošė Stasys Daunys ir Jonas Zdanius, viršelį sukūrė dail.. Algirdas Kurauskas.. Antrąją JAV ir Kanados Dainų šventę žurnale "Aidai" išsamiai recenzavo kompozitorius Vladas Jakubėnas.. Štai keletas ištraukų iš jo ilgo apžvalginio straipsnio:.. "Dainų šventė savo esme negali būti laikoma griežto klasikinio ir kitokio stiliaus koncertu; tai yra labiau tautos vieningumo pasireiškimas per dainą.. Dainų šventės repertuare neišvengiamai esti ir meniškai mažiau vertingų dainų, kurios tai tautai esti tradicinės, turinčios tam tikro subjektyvaus emocinio turinio.. Pasirodo, kad mūsų chorai, gyveną aukšto technikos lygio krašte, kažkaip išpruso, susklandėjo; jų intonacija ir ritmika neabejotinai pagerėjo.. Tai ypač lietė naujas ir sunkias dainas, kaip Bertulio “Pabusk, pasauli irJakubėno “Tremtinių ir ižvežtųjų giesmė”.. Daugelio mūsų žymių asmenų nuomone, ši daina sudariusi ryškiausią šios Dainų šventės programos įspūdį.. P.. Gaučio, taip pat žodžių autoriaus B.. Brazdžionio nuomone, šis kūrinys galėtų būti pavadintas “Lietuvių tautos psalme”.. “Tremtinių ir išvežtųjų giesmė” buvo labai pakillai diriguota B.. Budriūno ir nelauktai sklandžiai padainuota viso jungtinio choro.. Sėkmingas tų kūrinių įveikimas buvo pakilusio mūsų chorų sugebėjimo įrodymas.. Chorams palydėti buvo panaudoti du fortepijonai su Stasiu Gailevičiu ir Vladu Jakubėnu kaip pianistais.. Kai kurios dainos dirigentų pageidavimu buvo atliktos a capella, kitoms buvo parašytas specialus dviejų fortepijonų akompanimentas.. Muzikinė Dainų šventės dalis susilaukė kone visuotinio palankaus įvertinimo; suprantama ne visiems vienodai patiko visi programos numeriai ir ne visiems vienodai imponavo paskiri dirigentai, tačiau bendra tiek eilinių mėgėjų, tiek žinovų nuomonė buvo: Dainų šventė pavyko gerai, geriau negu buvo galima laukti.. Organizacinė dalis susilaukė kai kurių priekaištų; svarbiausia - prakalbų buvo per daug ir jos buvo per ilgos.. Antroji JAV ir Kanados Dainų šventė buvo tikroji šventė visai klausytojų miniai; jos atminimas tvirtins mūsų tautinę sąmonę ir stiprins pasiryžimą tolesniems kultūriniams žygiams lietuvių išeivijoje”.. Trečioji.. 1966 m.. Trečioji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė įvyko Čikagoje, Tarptautiniame amfiteatre 1966-ųjų liepos 3 d.. Šventėje dalyvavo 41 choras (iš jų 16 vaikų) su maždaug 1,200 dainininkų.. Susirinko apie 11,000 klausytojų.. Programos viršelį paruošė dail.. Vladas Vijeikis.. Viršelyje vaizduojamos kanklės su 1886-ųjų metų data.. Šventės leidinį redagavo žurnalistas Stasys Daunys.. Programoje išvardintas garbės komitetas, sudėtos įvairių Dainų švenčių nuotraukos, pradedant 1924-aisiais metais, Vlado Jakubėno straipsnis apie Dainų šventes, vykdomasis komitetas, šventės programa lietuvių ir anglų kalbomis, dirigentų ir akompaniatorių nuotraukos, chorų nuotraukos ir aprašymai ir mecenatų sąrašas.. Programoje niekur nėra paminėti šventės rengėjai ar globėjai.. Tiktai vienoje vietoje sakoma, kad liepos 3 d.. 7:30 val.. vakaro Wozniak salėje bus banketas, kurį rengia LB Čikagos apygarda.. Šios šventės vykdomąjį komitetą sudarė: dr.. Steponas Biežis – pirmininkas, J.. Paštukas, A.. Šantaras, K.. Dočkus, S.. Šiaučiūnas, J.. Jurkūnas, J.. Zdanius ir J.. Kubilius, SJ, Kanados LB atstovas.. Komitetui talkino devynios komisijos.. Antrosios šventės garbės dirigentas Aleksandras Aleksis perdavė dirigento lazdelę šios šventės garbės dirigentei Alice Stephens, kuri dirigavo himnus ir Kačanausko "Malda už tėvynę".. Toliau dirigavo Petras Armonas, Jeronimas Kačinskas, Alfonsas Mikulskis, Faustas Strolia ir Bronius Budriūnas.. Jungtiniam mokinių chorui pritarė 31 kanklininko orkestras iš Cleveland, Ohio, kurio vadovė buvo Ona Mikulskienė.. Repertuaro komisijos branduolį sudarė Jonas Zdanius, Petras Armonas ir Juozas Kreivėnas.. Trečiosios Dainų šventės svarbiausias laimėjimas buvo komp.. Broniaus Budriūno, kantata “Tėviškės namai”.. Ją atliko jungtinis mišrus choras, solistai Dana Stankaitytė ir Rimtautas Dabšys, Raimonda Apeikytė (fortepijonas) ir Vladas Jakubėnas (vargonai).. Dirigavo pats kantatos autorius.. Šis veikalas buvo specialiai šiai šventei sukurtas ir iškilo į pirmaujančią vietą šventės programoje.. Šventę žurnale "Aidai" vertino komp.. Vladas Jakubėnas, o dienraštyje “Draugas" - prof.. Juozas Žilevičius.. Čia pateikiamos kai kurios ištraukos iš J.. Žilevičiaus straipsnio:.. “1966.. 7.. 3 d.. Dainų šventė liks įrašyta į lietuvių išeivijos kultūrinės veiklos istorijos lapus.. Lengvesnės dainos nuskambėjo pajėgiai ir drąsiai.. Tačiau blogas salės rezonansas kenkė chortų skambesiui, ypatingąi atliekant Oželį.. Šioje Dainų šventėje buvo atlikta specialiai prieš dvejus metus komp.. Broniui Budriūnui užsakyta kantata, kuri dėl užtęsto parašymo chorus pasiekė vos keli mėnesius prieš šventę.. Nuo to nukentėjo visa jungtinio choro programa ir pati kantata, kurią dainavo tik dalis choro.. Ji skambėjo imponuojančiai.. O kaip ji būtų skambėjusi, jei visas tūkstantinis choras ją būtų dainavęs.. Kompozitorius gana išryškino visą kantatos grožį.. Kantata melodinga, vystosi įvairiuose muzikiniuose pavidaluose.. Kompozitorius parodė didelį savo kūrybingumo sugebėjimą.. Soprano partiją atliko Dana Stankaitytė, pajėgdama laikytis aukštumoje net pačiose stipriausiose choro vietose.. Maloniai nuteikė ir antras solistas, svečias iš Los Angeles, basbaritonas Rimtautas Dabšys, puikiai atlikęs savo partiją galingai skambančiu balsu.. Taip pat iš Los Angeles gabi pianistė Raimonda Apeikytė techniškai laisvai valdė sunkią kantatos fortepijono partiją.. Vaikų choras buvo mokytojų pavyzdingai paruoštas, nes kiekvienas dalyvis savo partiją gerai žinojo.. Kanklių orkestras nepaprastai gerai atliko dainų pritarimą.. Tai nuopelnas Onos Mikulskienės.. Nuodugniai pažindamas kanklių savybes, Alfonsas Mikulskis vykusiai paruošė kanklių orkestraciją.. Lituanistinių mokyklų dainavimo mokytojų paruoštus chorus puikiai valdė dirigentas Faustas Strolia”.. Ketvirtoji.. 1971 m.. Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė buvo suruošta 1971-ųjų liepos.. 4 d.. Čikagos Tarptautiniame amfiteatre.. Šventės vykdomojo komiteto pirmininkas buvo dr.. Gediminas Balukas, kiti nariai – Antanas Rėklaitis, Petras Armonas, Stanley Balzekas, jr.. , Jonas Paštukas, Vincas Grėbliūnas, Kostas Dočkus, Jonas Jurkūnas, Jonas Vaičiūnas ir Jonas Kubilius, SJ, Kanados LB atstovas.. Repertuaro komisiją sudarė: Petras Armonas – pirmininkas, Aleksandras Aleksis, Mykolas Cibas, Vytautas Gutauskas, Bronius Jurkšas ir Vincas Mamaitis.. Vykdomajam komitetui padėjo dar keliolika komisijų.. Himnus ir Naujalio “Malda už tėvynę” dirigavo Vincas Mamaitis, nors programoje ir nebuvo pažymėta, kad jis buvo garbės dirigentas.. Toliau dirigavo Algirdas Kačanauskas, Bronius Jonušas, Vaclovas Verikaitis, Petras Armonas, Stasys Sližys, Faustas Strolia ir Bronius Budriūnas.. Suaugusių dainas palydėjo pianistai Raimonda Apeikytė ir Manigirdas Motekaitis.. Šventės uždarymo žodį tarė inž.. Vytautas Volertas, JAV LB Centro valdybos pirmininkas.. PLB valdybos pirmininko Stasio Barzduko sveikinime rašoma, kad “Svetur dabar turime du visuotinių Dainų švenčių židiniu: Australiją ir JAV su Kanada.. Jas čia organizuoja Lietuvių Bendruomenė".. Tik iš tų dviejų sakinių ateities muzikos istorikai galės susidaryti teiginį, kad šią šventę tikrai globojo Lietuvių Bendruomenė.. Kadangi šventės leidinyje yra įdėta LB Čikagos apygardos valdybos nuotrauka (pirm.. Jonas Jasaitis), tai galima daryti išvadą, kad šventės globėjas ir buvo LB Čikagos apygardos valdyba.. Leidinyje talpinamos dirigentų, solistų ir akompaniatorių nuotraukos.. Toliau seka chorų aprašymai, choristų pavardės ir chorų nuotraukos.. Leidinį redagavo Stasys Daunys ir Jonas Vačiūnas, techninis redaktorius - Vladas Vijeikis.. Šią Dainų šventę žurnale "Aidai" recenzavo komp.. Vladas Jakubėnas.. Citatos iš jo vertinimo leis susidaryti vaizdą apie šios šventės eigą:.. "Choristų jungtiniame chore galėjo būti apie 800 (spaudos žiniomis – apie 950).. Chorai buvo sąžiningai išmokę atliekamus kūrinius; visi dainavo viską.. Nesijautė žymi intonacijos nukrypimų ar ritminių netikslumų, bet trūko gyvybės, gražesnių niuansų, nuotaikos.. Ši pilkai skaidri proziška nuotaika su mažomis prošvaistėmis lydėjo visą pirmąją programos dalį.. Publika laikėsi gan kultūringai, tačiau dar niekuomet nėra tekę girdėti taip šykščiai plojant.. Paskutinėje dalyje – Br.. Budriūno kantatoje – vaizdas pasikeitė.. Masinio choro dainavime atsirado gyvybė, nuotaika, gražūs skambesio antspalviai.. Br.. Budriūno kantata "Lietuvos šviesos keliu", pagal Bernardo Brazdžionio žodžius, teigiamai veikia savo subalansuota forma, efektingai ir patogiai parašyta chorine dalimi ir gražiai vestomis solistų partijomis.. Ypač dėkinga yra boso partija, turinti pobūdį vaidilos balso, skelbiančio likiminius preities įvykius.. Ji buvo puikiai atlikta Jono Vaznelio giliu įsijautimu ir gražiu balso skambesiu.. Prudencijos Bičkienės solo nuskambėjo nuotaikingai.. Kantatos finale, kur abu solistai dainuoja kartu su choru, jai teko nemaža aukštų gaidų, kurios reikalavo įtampos iš solistės.. Publika, santūriai besilaikiusi pirmo je dalyje, Br.. Budriūno veikalą priėmė griausmingomis ovacijomis.. Paskutinę kantatos dalį, publikai reikalaujant, teko pakartoti.. Kantatą dirigavo pats kompozitorius.. Vaikų choras, sudaręs programos vidurinę dalį, subūrė apie 600 gerai paruoštų dalyvių.. To nežiūrint, nebuvo tokio stipraus įspūdžio, kaip trečioje Dainų šventėje; tada, itin žymios klausytojų dalies nuomone, vaikų choras iškilo kaip stipriausias visos šventės momentas.. Vaikų gausumas ir geras pasiruošimas buvo imponuojantis.. Apskritai paėmus, ketvirtoji Dainų šventė laikytina pasisekusia.. Užsibrėžti riboti uždaviniai buvo gerai įvykdyti; viskas praėjo sklandžiai, tiek muzikinė programa, tiek bendra organizacija.. Klausytojų buvo apie 10,000.. Mūsų stipriausia Dainų šventė pasilieka antroji.. Trečioji, nepaisant visų nesklandumų, savo visuma irgi buvo įdomesnė už ketvirtąją.. Adolfo Valeškos salės įdomios dekoracijos su originaliomis vilnietiškomis verbomis ir rausvų spalvų atspalviais sudarė gražią visumą".. Penktoji.. 1978 m.. Toronto.. Penktoji lietuvių Dainų šventė įvyko Kanadoje, Maple Leaf Gardens Toronto mieste 1978-ųjų.. liepos 2 d.. Ji buvo suderinta su Pasaulio Lietuvių Dienomis ir sporto žaidynėmis.. Šį kartą iniciatyvą iškėlė Kanadoje gyvenantys lietuviškos dainos entuziastai.. Todėl ir šios šventės pavadinime – Penktoji Kanados ir JAV lietuvių Dainų šventė – Kanadai jau skiriama pirmoji vieta.. Jos rengėjai buvo Kanados lietuviai, kurie tik šventės repertuaro sudarymui talkon kvietėsi JAV lietuvius muzikus.. Šioje šventėje buvo įvesti kai kurie nauji dalykai: Dainų šventės vėliava, jungtinis kanklininkų pasirodymas, lietuvių choras iš Australijos (Melburno Lietuvių Dainos Sambūris) ir simfoninis orkestras.. Dainų šventė buvo įjungiama į kitus Pasaulio Lietuvių Dienų renginius.. Šventėje dalyvavo 51 choras su maždaug 1,400 dainininkų.. Tame skaičiuje buvo 10 Kanados lietuvių chorų.. Šventės garbės dirigentai buvo Alice Stephens ir Stasys Gailevičius.. Kiti dirigentai buvo: Aloyzas Jurgutis, Alfonsas Mikulskis, Jonas Govėdas, Faustas Strolia, Vaclovas Verikaitis ir Bronius Budriūnas.. Kai kurioms dainoms pritarė Lietuvių Liaudies Muzikos instrumentų jungtinis orkestras.. Kanklių muzikos mokytoja buvo Ona Mikulskienė.. Šventės komiteto pirmininkas buvo Jonas R.. Simanavičius,  ...   paruošimu ir kt.. Kūrybinėje grupėje buvo R.. Kliorienė, Darius Polikaitis, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė.. Komitetui taip pat priklausė – Faustas Strolia – ŠALMS (Šiaurės Amerikos Lietuvių Muzikos Sąjungos) pirmininkas, Nijolė Benotienė – vyriausia spaudos atstovė, ir Lilija Gelažis bei Siga Mikoliūnaitė, kurios rūpinosi programos vaizdiniu apipavidalinimu ir visomis vaizdinėmis priemonėmis, chorų paradu, šventės vėliava, dainų inscenizavimu, video vaizdais ir kt.. Labai didelį vaidmenį atliko kiekvienas choro vadovas.. Jų pečius gulė didelė atsakomybė tinkamai paruošti šventės repertuarą, prižiūrėti registracijas, įsigyti šventei reikalingus rūbus, laiku ir drausmingai dalyvauti repeticijose už ką meno vadovė buvo ypatingai dėkinga.. Vyr.. vadovės R.. Kliorienės nuoširdus ir labai artimas bendravimas elektroniniais laiškais, telefoniniais pokalbiais su visais šventės chorų vadovais, aiškūs nurodymai, iškilusių klausimų sprendimai ir begalinis dėkingumas kiekvienam vienetui ir dainininkui, visus sujungė bendram tikslui – šventei pasiruošti kuo galima geriau.. Prasidėjus šventės ruošos darbams, buvo užsakyta Čikagos Ilinojaus Universiteto salė, talpinanti 10,000 žiūrovų ir neribotą skaičių atlikėjų.. Abu vadovai norėjo, kad nė vienam atlikėjui nereikėtų savo eilės pasirodymui laukti užkulisiuose, kad visą šventę nuo pradžios iki pabaigos matytų visi dainininkai, o ypatingai mūsų jaunimas ir vaikai.. Šioji salė kaip tik atitiko tokius reikalavimus.. Vienas iš svarbesnių R.. Kliorienes užsibrėžimų buvo susitikimas su visais chorų vadovais ir peržiūrėjimas šventinio repertuaro.. Taip kilo mintis suorganizuoti chorvedžių seminarą, kuris įvyko Dainavos stovykloje (netoli Detroito miesto, Michigan valstijoje) 2005 rugpiūčio 18-21 dienomis.. Šio seminaro programą paruošė D.. Viskontienė, o ūkiniais reikalais rūpinosi Rusnė Kasputienė ir org.. komiteto pirmininkas A.. Polikaitis.. Šventės vyriausios vadovės R.. Kliorienės iniciatyva buvo įdainuotos ir įrekorduotos visos dainų šventės kūrinių partijos ir patalpintos internetinėje svetainėje.. Šiam projektui vadovavo ir ypatingai svarbų darbą atliko Darius Polikaitis.. Jam talkino Kristina Kliorytė ir Rima Polikaitytė-Birutienė.. Žinant, kad prieš šventę bus galima tik viena repeticija, dainų partijų įrašai turėjo ir žymiai svarbesnę reikšmę.. Pasiklausius įrašų, visiems buvo aišku kokia bus kūrinių interpretacija, tempas, kaip turi skambėti sudėtingesnės ritminės vietos.. Ritos žodžiais tariant, tai buvo šventės “klijai” ir atlikėjams ir vadovams.. Kalbant apie šventės repertuarą, kurio sudėtyje buvo mišrių chorų, jaunimo, vaikų ir jungtinio choro dainos, reikia paminėti, kad specialiai šiai šventei buvo sukurtos net keturios naujos dainos.. ”Atsiliepk daina” muzika Ritos Čyvaitės- Kliorienės, žodžiai Nijolės Puranaitės – Benotienės.. “Skanu” muzika ir žodžiai Kęstučio Daugirdo.. “Šokių ir dainų sonetas (III)” muzika Fausto Strolios, žodžiai Anatolijaus Kairio.. “Giesmė naujajai žemei”, muzika Giedriaus Svilainio, žodžiai Nijolės Kersnauskaitės.. “Tai smagu lauke per lietų” (dainų pynė) Viktoro Ralio įžanga ir intarpai, kuriais buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos.. Aštuntoje Lietuvių dainų Šventėje dirigavo šie dirigentai:.. Renata Armalaitė.. Nijolė Puranaitė-Benotienė.. Gintarė Bukauskienė.. Jūratė Grabliauskienė.. Birutė Jašinskienė.. Rimantas Kasputis.. Rita Čyvaitė-Kliorienė.. Jūratė Lukminienė.. Raimundas Obalis.. Viktoras Ralys.. Alexandre Stankevičius.. Faustas Strolia.. Lilija Turūtaitė.. Alfonsas Vildžiūnas.. Dalia Skrinskaitė-Viskontienė.. Ruošiant šią šventę, daug padėjo artimas R.. Kliorienės bendradarbiavimas ir su Lietuvos liaudies kultūros centru, vadovaujamu Sauliaus Liausos.. Pats direktorius tiesiogiai bendravo su šventės vadove, tarpininkavo kompozitoriams užsakant šventei muziką, perrašant natas, rengiant orkestruotes.. Aštuntą dainų šventę išeivijoje savo dalyvavimu praturtino Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras, vadovaujamas Leonido Abario ir Klaipėdos miesto savivaldybės mišrus choras “Aukuras”, vadovas Alfonsas Vildžiūnas.. Chorai surengė koncertus šventės svečiams, dalyvavo aukojamose Mišiose ir pačioje dainų šventėje.. Svečių tarpe buvo ir Šv.. Kazimiero bažnyčios choras iš Londono – Anglijos vadovaujamas Virgilijaus Vaitkaus.. 8 DAINŲ ŠVENTĖ – ATSILIEPK DAINA.. Šventė, kuriai išeivija ruošėsi keturis metus, neoficialiai prasidėjo penktadienį, birželio 30d.. chorų vadovų ir dirigentų vakariene, kurią, kaip padėką visiems chorų vadovams už ypatingai puikų darba, suorganizavo abu pirmininkai: A.. Polikaitis ir R.. Kliorienė.. Po vakarienės visi išskubėjo į Klaipėdos choro “Aukuras” koncertą.. Sekantį rytą, šeštadienį liepos 1 dieną visi tvarkingai ir laiku atvežti iš viešbučių, rikiavosi repeticijai.. Repeticija punktualiai prasidėjo 8 val.. ryte ir baigėsi 5 val vakare.. Choristų nuotaika ir entuziazmas, vyr.. vadovės profesionalumas ir išlaikytas punktualumas buvo maloniai stebinantys.. Po repeticijos, šeštadienio vakare buvo “Jazz Land” vokalinės grupės, vadovaujamos Artūro Noviko koncertas ir susipažinimo vakaronė, kurią suorganizavo Marius Polikaitis.. Sekmadienis, liepos 2 diena prasidėjo šv.. Mišiomis 9 val.. , o 14 val.. visi jau buvo pasiruošę svarbiausiai daliai – dainų šventės koncertui.. Choristams balsais susėdus į savo vietas, tiksliai nustatytu laiku prasidejo 8-toji dainų šventė “Atsiliepk Daina”, kurioje dalyvavo 52 chorai ir virš 1150 atlikėjų.. Dideliuose ekranuose, šventės pranešėjams Eglei Laniauskienei ir Arūnui Čiuberkiui komentuojant, pasirodė chorų paradas.. Ekranuose abėcėlės tvarka buvo rodomi chorai ir jų vadovai, o pranešėjai paminėdavo ir miestą iš kurio choras atvykęs ir choro pavadinimą.. Po kiekvieno pristatymo pasigirsdavo plojimai ir žiūrovų bei dalyvių džiaugsmingi sveikinimai, šūkiai.. Orkestras, diriguojamas Dariaus Polikaičio, grojo maršus dar labiau sustiprindamas šventinę nuotaiką.. Po chorų parado į salę buvo įneštos vėliavos ir įžygiavo visi chorų vadovai kartu su šventės dirigentais.. Visa šventės programa buvo suskirstyta į temines dalis, kurioms buvo parinktos atitinkamos dainos, vaizdiniai minties pagyvinimai ekranuose.. Ačiū tau, prigimtie – pirmoji dalis prasidėjo JAV, Kanados ir Lietuvos himnais, malda – “Už Lietuvą, Tėvynę Motiną” (muz.. J.. Govėdo, žodž.. Paulavičiaus), ir patriotine daina – “Lietuva, brangi šalele” (muz.. ir žodž.. V.. Vydūno), po kurios į salę buvo įnešta didelė šventės vėliava (8,5 m.. x 5 m.. ).. Vėliava, nuvilnijusi choristų rankomis, pakilo virš dainininkų galvų ir kabėdama scenos viduryje puošė visą šventę.. Prasidėjo šventės oficialus atidarymas.. Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus sveikinimo žodyje pabrėžė, kad daina tai ženklas, kad esame gyvi.. Po sveikinimo žodžių prezidentas įteikė ordiną „Metropolitan“ operos solistui, Algirdui Braziui, atidavusiam 31 metus Čikagos Lietuvių operai.. Organizacinio komiteto pirmininko Dr.. Audriaus Polikaicio žodyje buvo pasidžiaugta gausiu žiūrovų dalyvavimu, visų įdėtu darbu ruošiant šią šventę ir aukomis, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs.. Dainų šventės atidarymui A.. Polikaitis pakvietė vyriausią meno vadovę R.. Kliorienę diriguoti jos pačios specialiai šiai šventei sukurtą teminį kūrinį “Atsiliepk Daina” (žodž.. N.. Benotienės).. Moterys ir merginos pasipuošusios mėlynomis skraistėmis rankose laikė priderintų spalvų dainorėlius, o virš galvų plevėsavo didžiausia vėliava, kurią suprojektavo ir pagamino Ričardas ir Aušrinė Širvinskai.. Vėliavoje – mėlyna, violetinė, žalsva spalvos lyg simbolis Atlanto platybių skiriančių išeiviją nuo Lietuvos, tai mėlynas dangus, kuris vienodai gaubia ir mus, ir mūsų tėviškę, o daina, kuria stipriai ir galingai atsiliepėm į vyriausios vadovės R.. Kliorienės mostus, apjungė mus visus džiaugsmingai šventei.. Šventės vyr.. vadovė R.. Kliorienė į repertuarą įtraukė net šešias bendro dainavimo dainas, kad šis renginys būtų ne tik choristams, bet ir dalyviams, nes visus kvietėme atsiliepti daina.. Dainų žodžiai buvo atspausdinti suvenyrinėse programose, taip pat buvo rodomi dideliuose ekranuose, pakabintuose abiejose salės pusėse.. Antroje dalyje, kaip tik visi jungėsi į bendrą dainą "Gražių dainelių" (muz.. A.. Vanagaičio, žodž.. Stonio).. Įdomiai nuskambėjo vaikų chorų atlikta liaudies daina “Augo putins”, pritariant vaikų skudučių ansambliui.. Į repertaurą buvo įtrauktos ne tik išeivijos kompozitorių dainos, bet ir Lietuvos kompozitorių žinomi ir populiarūs kūriniai, kaip kad sekančioje dalyje –Nešėm atnešėm labą dienelę- žaismingai nuskambėjusi kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtes chorinė daina “Ta-ta-to”.. Lietuvos praeičiai ir visiems, paaukojusiems gyvybes už jos laisvę buvo skiriama dalis – Uždek, Motule, žvakelę.. Ypatingai didelį įspūdį paliko bendrai su publika atlikta daina “Kaip verkiančio smuiko” (l.. l.. daina harm.. R.. Kliorienės, orkestruotė K.. Daugėlos).. Atliekant šią dainą, salėje buvo užgesintos šviesos, o visi dalyviai buvo paprašyti įsijungti mažus žibintuvėlius, kurie buvo išdalinti įeinant į salę.. Ir štai tamsoje skambant kiekvieno išeivijos lietuvio širdin įaugusiems dainos žodžiams apie tyloje raudantį smuiką, ir paaukotas gyvybes tautos laisvės vardan, ir tą motinos širdies amžiną skausmą, visa baisi praeitis pavirsta į tūkstančius mažų žiburėlių.. Tai mes ir mūsų vaikai, tai mūsų tevai ir anūkai, primenantys, kad niekas nėra užmiršta, kad žuvusių brangus atminimas gyvas ir žiburėliuose, ir mūsų dainoje, ir mūsų širdyse.. Tik dalyvavę šventėje galėjo pajusti tą ypatinga rimties, pagarbos ir vilties jausmą išplaukusį daina ir virtusį amžinos vilties šviesele.. “Pavirsti paukščiu, pavirsti sakalu ir grįžti į Viešpaties saugomą tėvynę, į laisvą Lietuvą – dainų šalį – 50 metų svajojo išeivija.. Dabar Lietuva laisva, į ją grįžtame pasidžiaugti, apie ją dainuojame: Lietuva – Viešpaties lelija, Lietuva – širdies daina.. ” – savo džiaugsmą laisva Lietuva skelbėme sekančios dalies – Norėčiau prisijaukinti sakalą gintarinėm akim – dainomis.. Šios šventės organizavimas ir parodė, kaip artimai buvo bendradarbiaujama kartu su Lietuvos kompozitoriais užsakant naujus kūrinius, arba rašant dainas pagal išeivijoje sukurtas eiles, bylojančias išeivijos žmonių jausmus.. Po pertraukos šventė tęsėsi vaikų pasirodymo – Gražūs vaikai pelėdos – dalimi.. Šalia kitų kūrinių, vaikų chorai atliko dainų pynę: Tai smagu lauke per lietų.. Čia buvo apjungtos septynios vaikų repertuaro dainos – 4 originalios ir 3 liaudies, kurioms įžangą ir intarpus parašė Viktoras Ralys.. Atliekant vaikų repertuaro dalį šventėje dalyvavę šokėjų kolektyvai inscenizavo pelėdą, vaikus besidžiaugiančius lietaus smagumu, o ekranuose buvo rodomi vaikų piešiniai.. Reikia paminėti, kad šventė buvo garsinama ir skelbiama visose lietuvių kolonijose įvairias būdais.. Spaudoje pastoviai būdavo straipsniai, informuojantys apie atliktus darbus, atskiri chorai jungėsi bendriems koncertams, lituanistinėse šeštadieninėse mokyklose buvo pravesti vaikų piešinių konkursai.. Būtent pačių vaikų nupiešti piešiniai ir buvo panaudoti dainų inscenizavimui šventės ekranuose.. Lilija Gelažis ir Siga Mikoliūnaitė buvo šių šventę pagyvinusių vaizdinių priemonių kūrėjos.. Šventėje dalyvavo ir Meninio šokio Teatras iš Lemonto, IL.. Vadovės: Estera Lisauskienė ir Sandra Krumhorn ir Čikagos tautinių šokių kolektyvas “Suktinis” vadovai: Salomėja ir Vidmantas Strižigauskai.. Į šventę atvyko net 10 jaunimo chorų.. Beveik visi jaunimo chorai susibūrė šios šventės proga ir labai entuziastingai joje dalyvavo.. Prie jų jungėsi ir svečiai iš Vilniaus, tai Vilniaus Jėzuitų gimnazijos jaunimo choras.. Džiugu paminėti, kad jaunimo dalyje -Su tavim aš per pasaulį platų- buvo ne tik kūriniai mišriems ar merginų chorams, bet ir jaunimo chorų vyrams, kurie susilaukė gausių aplodismentų atlikę D.. Polikaičio dainą (žodž.. B.. Brazdžionio) “Keleiviai” diriguojamą kompozitoriaus.. Šventinė nuotaika, besišypsantys dainininkų veidai ir skambūs balsai liejosi i gražiausius harmonijos akordus.. Paskutinė dalis Tegu jungia daina vaikus Lietuvos prasidėjo populiaria išeivijoje daina “Kur giria žaliuoja” (muz.. Gudavičiaus, žodž.. K.. Sakalausko – Vanagėlio), kuri visiems priminė gimtus namus.. Naujas kūrinys, Anatolijaus Kairio žodžiais, “Šokių ir dainų sonetas” sukurtas kompozitoriaus ir didžiojo išeivijos mokytojo F.. Strolios buvo diriguojamas D.. Viskontienės, o R.. Kliorienės daina “Viena šeima, viena tauta” (žodž.. Kersnauskaitės) diriguojama A.. Vildžiūno, buvo lyg vainikas visiems po pasaulį išsisklaidžiusiems Lietuvos žmonėms.. Kur bebūtume esame “…viena šeima, viena tauta, nes jungia mus tėvynė Lietuva” galingai skambėjo jungtinis choras.. Ir štai paskutinis šventės akordas, dar vienas naujas kūrinys šios šventės kulminacijai – “Giesmė naujajai žemei”, kurio muzika parašė Lietuvoje gyvenantis kompozitorius Giedrius Svilainis, pagal išeivijoje gyvenančios N.. Kersnauskaitės eiles.. “Ir subangavo jūros, ir atliepė krantai…” dainos žodžiais galima apibūdinti ir šio kūrinio, o ir visos šventės nuotaiką, energiją ir atlikimą.. Šventei parinkta mėlyna spalva, simbolizavo dangų ir Atlanto vandenyno platybes, skiriančias mus nuo tėvų žemės.. O mes, tai tie laisvi paukščiai, radę prieglobstį svetimoje pakrantėje.. Taip ir gimė šis naujas kūrinys, išreiškiantis išeivijos lietuvių jausmus naujajai žemei, priglaudusiai tūkstančius Lietuvos vaikų.. Galingai ir plačiai nuskambėjo šis kūrinys, diriguojant vyriausiai meno vadovei Ritai Čyvaitei – Kliorienei.. Visi dalyviai buvo paprašyti išsitraukti baltas skepetaites, kurios visiems buvo išdalintos prie įėjimo ir paskutinei dainai skambant, jomis mojuoti.. Vieni jomis mojavo, kiti džiaugsmo ašaras sausino, nes šventė buvo ypatingai sėkminga.. Dar padainavus paskutinę dainą visiems kartu, vyriausia šventės vadovė Rita Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas Audrius Polikaitis į sceną iškvietė visus chorų vadovus, šventės dirigentus, organizacinio ir meninio komiteto narius, šokių grupių vadovus, ir kitus pries šventės sėkmės prisidėjusius asmenis, kurie buvo apjuosti tautinėmis juostomis.. Aidint gausiems plojimams, kurie buvo skirti visiems dalyviams, o ypač šventės vadovams, buvo nuleista 8-tosios šventės vėliava ir kartu su šventės batuta perduota ateinančios šventės rengėjams – Kanados bendruomenės atstovams: organizacinio komiteto pirmininkams – Rasai ir Pauliui Kurams ir būsimai meno vadovei – D.. Viskontienei.. Šventė baigėsi iškilmingu pokyliu Sheraton Chicago Hotel and Towers salėje, kurioje ir vėl skambėjo dainos akomponuojant keliems akordeonistams, kurių tarpe buvo ir nepailstantys šventės vadovai: R.. Kliorienė ir A.. Vėliau prasidėję šokiai tęsėsi iki vėlyvos nakties.. Aštuntoji Lietuvių dainų šventė “Atsiliepk daina” buvo labai plačiai ir sėkmingai išreklamuota.. Tik pradėjus organizuoti šventę, buvo įkurta internetinė svetainė.. astuntoji.. dainusvente.. org.. Visa, su švente surišta informacija, tiek dalyviams, tiek žiūrovams, aukotojams ar svečiams, ar tik šiaip besidomintiems tautiečiams, buvo talpinama ir pastoviai joje atnaujinama.. Didelį darbą atliko ir šventės spaudos atstovai, kuriems vadovavo N.. Benotienė.. Jų iniciatyva ir dėka buvo paruošta virš 80 straipsnių, aprašytas kiekvienas choras, įdomiausi dainininkų pasakojimai, prisiminimai, veikla, pokalbiai su šventės organizatoriais ir t.. Visi pagrindiniai išeivijos laikraščiai: “Tėviškės Žiburiai”- Kanada, “Amerikos Lietuvis”- Čikaga, ir ypatingai “Draugas” – Čikaga spausdino jiems paruoštus straipsnius tuo garsindami šį neeilinį ivykį.. Šio įvykio įamžinimui buvo išleistas šventės DVD, o pačią šventę du kartus transliavo ir Lietuvos televizija.. Pasibaigus šventei visiems liko ypatingai gražiai išleistas šventinis programos leidinys, kuri redagavo Eglė Laniauskienė ir kuris yra turtingas nuotraukomis, chorų istorija, choristų pasisakymais, sveikinimais ir linkėjimais.. Leidinyje ypatinga padėka skiriama rėmėjams, kurių nuoširdus dosnumas palengvino šios šventės ruošimą.. Tai Lietuvių Fondas, Illinois Department of Commerce and Economic Opportunity, Bureau of Tourism ir Tautinių Mažumų ir Išeivijos Departamantas, šalia kurių rykiuojasi visa eilė pavienių aukotojų.. Viena iš didžiausių asmeninių aukų tai virš 10 tūkstančių paaukoję Maria ir Antanas Rudžiai.. Aštuntoji Lietuvių Dainų Šventė “Atsiliepk Daina” įvykusi 2006 metų liepos 1-2 dienomis Čikagoje, įrodė, kad ir po 50-ties metų išeivijoje yra gyva dainų švenčių tradicija, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijoje būtina tęsti lietuvišką veiklą, norint ir toliau išlaikyti ir vystyti tėvų ir senelių atvežtą ir paliktą turtą: kalbą, muziką, dainą.. Dainų šventės organizavimo ir vykdymo darbai, gyvenant įvairiais įsipareigojimais ir darbais užimtoje visuomenėje, buvo atlikti savanorių žmonių, aukojusių savo laisvalaikį, žinias ir kūrybą.. Šventė buvo pradėta organizuoti neturint nė vieno cento, o organizatorių tikėjimas, kad išeivija financiniai rems tokį renginį, tapo džiugia tikrove.. Laiminga tauta, turinti stiprius mokslininkus, mokytojus, šalies vadovus, vedančius sėkmingu keliu.. Išeivija irgi gali džiaugtis, nes ši šventė parodė, kad atsiradus tinkamiems ir stipriems vadovams, galima padaryti tai, kas atrodė niekada nebebus įgyvendinama.. Vyriausia meno vadovė R.. Kliorienė ir organizacinio komiteto pirmininkas A.. Polikaitis atliko ypatingai svarbų išeivijos chorinės muzikos ir dainų švenčių atkūrimo darbą.. R.. Kliorienės dėka susibūrė jaunimo ir vaikų chorai, į vietinius chorus įsijungė iš Lietuvos neseniai atvykę žmonės, chorinės muzikos aruodai pasipildė naujais kūriniais, pagyvėjo veikla mažesnėse lietuvių bendruomenėse, sustiprėjo ryšys tarp Lietuvos ir išeivijos chorvedžių ir choristų.. Atvertus naujo šimtmečio puslapį, Ritos ir Audriaus dėka, išeivija savo istoriją paženklino veiklos gyvybingumu ir džiugios ateities ženklu.. 50 metų SKAMBĖJOME DAINA dabar ATSILIEPĖM DAINA ir TOLIAU GYVENSIME DAINA!!.. Nijolė Benotienė.. Devintoji.. 2010 m.. Neužilgo aprašysime devintą šventę..

    Original link path: /lt/dar/istorija
    Open archive

  • Title: Dainų Šventė - feedback
    Original link path: /lt/feedback
    (No additional info available in detailed archive for this subpage)

  • Title: Dainų Šventė - pasidalinti
    Original link path: /lt/pasidalinti
    (No additional info available in detailed archive for this subpage)

  • Title: Privacy Policy - Dainų Šventė
    Descriptive info: Privacy Policy..

    Original link path: /en/more/privacy
    Open archive

  • Title: Organizers of the Tenth Lithuanian Song Festival - Dainų Šventė
    Descriptive info: Organizers of the Tenth Lithuanian Song Festival.. Artistic and organizing committees are currently being formed.. These groups will continue to evolve and grow over time, as the number of volunteers required to complete the work will certainly grow!.. Artistic Committee.. Artistic Director.. Creative Director.. Member.. Repertoire Commission.. Philadelphia, USA.. Toronto, Canada.. Cleveland, USA.. New York, USA.. Chicago, USA.. Seattle, USA.. Organizing Committee.. Chairman.. Vice Chairman.. Finance.. Fundraising.. Website.. Media Relations.. Festival Publication.. Lithuanian School Liaison.. Accomodations..

    Original link path: /en/more/about
    Open archive

  • Title: A History of the Lithuanian Song Festival in North America - Dainų Šventė
    Descriptive info: A History of the Lithuanian Song Festival in North America.. first.. second.. third.. fourth.. fifth.. sixth.. seventh.. eighth.. First.. 1956 Chicago.. On August 20, 1953, during a meeting of the American-Lithuanian Roman Catholic (ALRC) Organists alliance in Chicago, the idea of organizing a Lithuanian Song Festival was discussed for the first time.. Initially, the plan was to organize several regional song festivals in 1954, as a prelude to one unified song festival in Chicago in the near future.. However, the regional song festival idea never materialized, and in essence there was only one "regional" song festival – the first Lithuanian Song Festival, in Chicago.. On July 2, 1954, during another ALRC organists' meeting, the idea of a Lithuanian Song Festival was discussed once again.. This time, the groups board decided to invite choir directors and musicians from the Chicago Lithuanian community for a meeting, which ultimately eleven such individuals attended.. During this meeting, a decision was made that a Lithuanian Song Festival would take place in the spring of 1956, and an initial festival organizing committee was thus assembled.. Albinas Dzirvonas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Vytautas Radžius, and Alice Stephens were picked for the committee, with Alice Stephens as the committee’s president.. More than 20 choirs signed up to participate in the first Lithuanian Song Festival.. Various committees and a repertoire plan were created.. On February 6, 1955, representatives from Lithuanian music and community organizations gathered for a meeting, during which a 15 member assembly was organized.. A decision was made to make the initial festival organizing committee permanent, include them in the 15 member assembly, and give the assembly power to add members as the need arose.. In the end, the First Lithuanian Song Festival committee was as follows: Alice Stephens – president; Vytautas Radžius and Justas Kudirka – vice-presidents; Juzė Daužvardienė – advisor; Juozas Kreivėnas, Agnė Jasaitytė, and Elena Blandytė – secretaries; Albinas Dzirvonas –treasurer; Vladas Butėnas – director of media relations.. July 16, 1955, the Song Festival committee met with the American-Lithuanian Community-Chicago District’s board of directors.. An agreement was made that the first Lithuanian Song Festival would be under the auspices of the Lithuanian Community – Chicago organization, whose board was as follows: Dr.. Jonas Bajerčius (president), Teodoras Blinstrubas, Jonas Švedas, Kazys Deveikis, Jonas Jasaitis, Zigmas Dailidka, Vytautas Radžius, and Stasys Daunys.. The repertoire committee was made up of the following individuals: Vladas Jakubėnas (president), Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Stasys Gailevičius, Bronius Jonušas, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Alfonsas Mikulskis, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Leonardas Šimutis, Jr.. , and Juozas Žilevičius.. Prof.. Juozas Žilevičius, who in 1924 organized a Lithuanian Song Day in Kaunas, Lithuania, was invited to be an honorary conductor at the Song Festival.. Other conductors were: Stepas Sodeika, Sr.. Bernarda Venskutė, SSC, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Alfonsas Mikulskis, Vladas Baltrušaitis, and Kazys Steponavičius.. The accompanists were Vladas Jakubėnas and Genovaitė Aleksiūnaitė.. The first Lithuanian Song Festival took place in the Chicago Coliseum, with 34 choirs and about 1200 singers performing.. After the Song Festival, the organizing committee was informed by treasurer, Albinas Dzirvonas that the Festival took in $22,167.. 00, and spent $14,515.. 00.. Travel expenses for choirs were only partially covered.. A decision was made that the profits from the Festival would be distributed as follows: $2500 for future Song Festivals, $1250 to the “Music News” journal, $1000 for a publication of Lithuanian songs for children, $1000 toward prizes for a music contest, and $1000 to the Lithuanian Community-Chicago district.. Remaining profits after this initial distribution went toward various other Lithuanian cultural projects.. Journalist Stasys Pieža was in charge of media relations with the American press.. He advertised the first Lithuanian Song Festival by having photos of committee members with Chicago mayor Richard J.. Daley, as well as photos of prominent people of Lithuanian descent, printed in newspapers.. Amongst the latter were: Antanas Olis, president of the Sanitary District; Mother Marija Kaupaitė, founder of the St.. Casimir Order of Sisters; Army chaplain Antanas Švedas; boxing champion Jack Sharkey; Metropolitan Opera soloists Anna Kaskas and Polyna Stoska; athletes Phil Krause, Ed Krause, John Podres, Bill Osmanski, and Eddie Miksis; golfers Billie Burke and John Goodman; 1933 "Miss Lithuania" Ieva Paulekiūtė-Rockefeller; U.. S.. Navy warship nurse-hero, the last to leave Corregidor, Anne Bernatitus; police captain William Balswick; Lithuanian pilot-heroes Darius and Girėnas; judges John Zuris and Alfonse Wells; Cicero Lithuanian Parish pastor Ignas Albavičius; bankers John Pakel, John Brenza, and Julius Brenza; bowling champion Joe Williams; and factory owner Antanas Rudis.. Vladas Jakubėnas, a music critic, wrote about the first Lithuanian Song Festival in the journal "Aidas".. Amongst his comments was the following quote:.. "The repertoire was dutifully learned.. The songs were in tune with no noticeable detonation.. There were only a few rhythm issues.. The repertoire was not just sung by the unified choir – some songs were sung only by women, some only by men, and some by select choirs.. On the day of the Festival, a cool summer suddenly turned hot, with temperatures reaching 100 degrees.. The Coliseum had no air conditioning, and the heat was almost unbearable in the sold-out arena.. In the end, however, a moral victory had been achieved.. With the success of the first Lithuanian Song Festival, American and Canadian Lithuanians achieved self-respect and encouragement for future cultural projects.. ".. Kazys Skaisgirys.. translated by Rita Giedraitis.. Second.. 1961 Chicago.. The second Lithuanian Song Festival was sponsored by the Lithuanian American Community and the Lithuanian Canadian Community.. The $2500 allocated for future song festivals from profits from the first Lithuanian Song Festival provided a solid financial foundation for organizers of the second song festival.. The organizing committee for the second Lithuanian Song Festival was as follows: Prelate Ignas Albavičius – chairman, Vytautas Radžius, Teodoras Blinstrubas, Justas Kudirka, Jonas Paštukas, Stasys Daunys, Jonas Zdanius, and Jonas Jasaitis.. The repertoire committee members were: Vladas Jakubėnas – chairman, Aleksandras Aleksis, Bronius Budriūnas, Albinas Dzirvonas, Julius Gaidelis, Juozas Kreivėnas, Justas Kudirka, Bruno Markaitis, SJ, Alfonsas Mikulskis, Antanas Nakas, Stepas Sodeika, Alice Stephens, Kazys Steponavičius, Algis Šimkus, Jonas Zdanius, and Juozas Žilevičius.. The organizing committee was assisted by several other committees assembled for various tasks.. The second Lithuanian Song Festival took place on July 2, 1961 at the International Amphitheater in Chicago, Ill.. The honorary conductor was Aleksandras Aleksis.. Taking the conductor’s baton from Juozas Žilevičius, honorary conductor of the first Lithuanian Song Festival, A.. Aleksis conducted the American and Lithuanian national anthems.. Other conductors during the second Lithuanian Song Festival were: Alfonsas Mikulskis, Kazys Steponavičius, Alice Stephens, Bronius Budriūnas, Stepas Sodeika, and Julius Gaidelis.. The accompanists were Stasys Gailevičius and Vladas Jakubėnas.. Approximately 1,000 singers from 23 choirs participated in the song festival, which was attended by more than 10,000 people.. Juzė Daužvardienė was the program’s master of ceremonies.. Stasys Daunys and Jonas Zdanius prepared the publication of the song festival’s program (for which Algirdas Kurauskas illustrated the cover).. Music critic Vladas Jakubėnas reviewed the second Lithuanian Song Festival for the journal "Aidai".. The following are several excerpts from his article:.. "A Lithuanian Song Festival cannot, in essence, be held to the same strict standards of a classical or other style concert; rather, it should be viewed as an expression of cultural and national unity through song.. Thus, songs in the repertoire of such festivals are more traditional than artistic, and ultimately serve to stir emotions for the singers and the public.. The participating choirs, living in the more technologically advanced countries of America and Canada, sounded better trained and smoother in their delivery than before; their intonations and rhythms had also improved.. This was especially evident in the presentation of new and more complicated songs, such as Bertulis’s "Pabusk, Pasauli" ("Awake, World") and Jakubėnas’s "Tremtinių ir Išvežtųjų Giesmė" ("Hymn of the Exiled").. In the opinion of many, this latter song was the most impressive one in the festival’s repertoire.. The song's lyricist, B.. Budriūnas, and P.. Gaučas, stated that this song could be renamed "Lietuvių Tautos Psalmė" ("Psalm of Lithuania").. It was expressively conducted by B.. Budriūnas and surprisingly well sung by the joint choirs.. The success of these two songs is evidence of the strides our Lithuanian choirs have made in the United States and Canada.. The Song Festival choirs were accompanied by two pianos, played by pianists Stasys Gailevičius and Vladas Jakubėnas.. Some songs, at the requests of their conductors, were sung a capella; others had special accompaniments written for two pianos.. The musical part of the second Lithuanian Song Festival was positively received by the participants and the audience.. Understandably, not everyone uniformly liked all the songs or the conductors; however, the general consensus was that this second Lithuanian Song Festival was a success, and probably better than hoped for.. Most complaints about the song festival were directed toward the organizational side, specifically that there were too many speeches and they were too long.. Nevertheless, the second Lithuanian Song Festival was truly a great achievement; its memories will strengthen our national pride and resolve to continue organizing more Lithuanian cultural events outside the boundaries of our homeland.. Third.. 1966 Chicago.. The third Lithuanian Song Festival took place on July 3, 1966 at the International Amphitheater in Chicago, Ill.. It featured 41 choirs from the United States and Canada, 16 of which were children's choirs (made up of children attending Lithuanian Saturday schools in these countries).. There were approximately 1,200 singers and 11,000 audience members.. The program publication’s editor was journalist Stasys Daunys; the cover's illustrator was Vladas Vijeikis.. Included in this publication were photographs (starting from 1924) and journalist Vladas Jakubėnas's articles about past Lithuanian Song Festivals, the names of the current festival’s organizing committee, the repertoire in both English and Lithuanian languages, photographs of the conductors, accompanists, and choirs of the third Lithuanian Song Festival, and a list of financial donors for this festival.. The organizing committee for the third Lithuanian Song Festival was as follows: Dr.. Steponas Biežis – chairman, Jonas Paštukas, Antanas Šantaras, Kostas Dočkus, Stasys Šiaučiūnas, Jonas Jurkūnas, Jonas Zdanius, Jonas Kubilius, SJ, and a representative from the Lithuanian Canadian Community.. Nine other committees were formed to assist the organizing committee.. The main members of the repertoire committee were Jonas Zdanius, Petras Armonas, and Juozas Kreivėnas.. The Honorary Conductor from the second Lithuanian Song Festival, Aleksandras Aleksis, passed the conductor’s baton to this festival’s Honorary Conductor Alice Stephens, who conducted the American and Lithuanian National Anthems as well as Kačanauskas’s "Malda už Tėvynę" ("Prayer for the Homeland").. Other conductors at the third Lithuanian Song Festival were Petras Armonas, Jeronimas Kačinskas, Alfonsas Mikulskis, Faustas Strolia, and Bronius Budriūnas.. The children’s choirs were accompanied by a thirty-one member psaltery (ancient harp) orchestra from Cleveland, Ohio, led by Ona Mikulskienė.. The highlight of the third Lithuanian Song Festival was the cantata "Tėviškės Namai" ("Our Homeland"), composed by Bronius Budriūnas.. It was performed by members of the adult choirs and featured soloists Dana Stankaitytė and Rimtautas Dabšys.. Accompanists for this piece were Raimonda Apeikytė (piano) and Vladas Jakubėnas (organ).. The composer of this cantata was also its conductor at this festival.. This cantata was written specifically for the third Lithuanian Song Festival and was prominently featured in the program.. Composer and music critic Vladas Jakubėnas reviewed the third Lithuanian Song Festival for the journal "Aidai", whereas professor Juozas Žilevičius did likewise for the Lithuanian daily newspaper "Draugas".. The following is an excerpt from Žilevičius's article:.. "The third Lithuanian Song Festival has been indelibly written into the historical pages of Lithuanian cultural events outside the boundaries of Lithuania.. Less complex songs resonated boldly during this festival.. However, less than ideal acoustics in the amphitheater hindered the overall sound, especially during the song "Oželis" ("The Goat").. The featured song for this festival was B.. Budriūnas’s cantata, commissioned two years in advance of the festival.. Unfortunately, due to a delay in completion of this piece, the participating choirs received the cantata only several months prior to the song festival.. Therefore, only some adult choirs performed the cantata.. Though the piece sounded impressive, I can only imagine how grand it would have been had all the adult choirs joined in its performance! Nevertheless, the cantata’s composer included enough musical variations to achieve a beautiful, melodic sound, and thus established himself as a prominent Lithuanian composer.. Soprano soloist Dana Stankaitytė and bass baritone Rimtautas Dabšys performed admirably, holding their own even during the loudest choir parts.. Pianist Raimonda Apeikytė, from Los Angeles, proved to be technically masterful accompanying this cantata.. The children's choirs performed admirably as well, seemingly comfortable with the songs.. The psaltery orchestra was exceptional, no doubt due to the efforts of their leader Ona Mikulskienė.. The psaltery accompaniment parts were well written by Alfonsas Mikulskis.. The conductor of the children's choir, Faustas Strolia, proved to be very competent in this role.. Fourth.. 1971 Chicago.. The fourth Lithuanian Song Festival took place on July 4, 1971 in the International Amphitheater in Chicago, Ill.. The organizing committee for this festival was: Dr.. Gediminas Balukas – chairman, Antanas Rėklaitis, Petras Armonas, Stanley Balzekas, Jr.. , Jonas Paštukas, Vincas Grėbliūnas, Kostas Dočkus, Jonas Jurkūnas, Jonas Vaičiūnas, Jonas Kubilius, SJ, and a representative from the Lithuanian Canadian Community.. Members of the repertoire committee were: Petras Armonas – chairman, Aleksandras Aleksis, Mykolas Cibas, Vytautas Gutauskas, Bronius Jurkšas, and Vincas Mamaitis.. As in prior Lithuanian Song Festivals, the organizing committee was assisted by various subcommittees.. The National Anthems and Naujalis’s composition "Malda už Tėvynę" ("Prayer for the Homeland") were conducted by Vincas Mamaitis, though the Song Festival's program publication did not specify that he was the Honorary Conductor.. Other conductors included Algirdas Kačanauskas, Bronius Jonušas, Vaclovas Verikaitis, Petras Armonas, Stasys Sližys, Faustas Strolia, and Bronius Budriūnas.. The adult choirs were accompanied by pianists Raimonda Apeikytė and Manigirdas Motekaitis.. The closing speech was given by Vytautas Volertas, president of the board of directors of the Lithuanian American Community.. Stasys Barzdukas, chairman of the Lithuanian World Community, Inc.. , wrote in his congratulatory remarks, "We now have two centers for Lithuanian Song Festivals outside of Lithuania –- Australia and United States/Canada.. Festivals in both places are organized under the auspices of the Lithuanian World Community, Inc.. " From these two sentences, one can conclude that the fourth Lithuanian Song Festival in Chicago was sponsored by the Lithuanian World Community organization.. The program publication for this Song Festival also included photographs of the conductors, soloists, and accompanists, short biographies and photographs of the participating choirs, and the names of each choir member.. The editors of this Song Festival's publication were Stasys Daunys and Jonas Vačiūnas, with Vladas Vijeikis serving as the technical advisor.. The fourth Lithuanian Song Festival was reviewed for the journal "Aidai" by composer Vladas Jakubėnas.. The following excerpt from his article should help paint a clearer picture of this Festival.. "The adult choir participants totalled about 800 (though other reviewers put the number closer to 950).. These choirs sang their designated repertoire songs in unison, with no noticeable intonation or rhythm issues.. However, the performances seemed lackluster, short on musical nuances and enthusiasm.. This mood persisted throughout most of the first half of the program.. The audience, though well behaved, reacted with less than enthusiastic applause.. In the second half, the performance of B.. Budriūnas’s cantata brought about a noticeable change.. The joint adult choirs sounded livelier, the mood became more upbeat, and the music flowed beautifully with energy and purpose.. The cantata, "Lietuvos Šviesos Keliu" ("Along Lithuania's Shining Road"), composed by B.. Budriūnas to the words of Bernardas Brazdžionis, effectively balanced choir and soloists’ parts.. Especially notable was the role of the bass singer, clearly and passionately performed by Jonas Vaznelis, through which an ancient priest recalls important events in Lithuania's history.. Soprano soloist Prudencija Bičkienė performed admirably as well, especially during the cantata's finale, which required her to hold many high notes.. The performance of the cantata was rewarded with loud, enthusiastic applause from the audience that resulted in a repeat of the cantata's last movement.. The composer of the cantata, B.. Budriūnas, was also its conductor.. The children's choirs performed in the middle part of the Festival's program.. Approximately 600 children participated, and the size of the choir, as well as their overall performance, were impressive.. However, the general consensus was that the children's choirs performances during the third Lithuanian Song Festival were better than the performances during this fourth Lithuanian Song Festival.. Many felt that the children's choirs' performances were the pinnacle of the entire third Lithuanian Song Festival.. Generally speaking, the fourth Lithuanian Song Festival was a success.. Approximately 10,000 people were in the audience.. Musical performance goals were met.. The Festival was well organized with no obvious mishaps.. Nevertheless, the second Lithuanian Song Festival remains the strongest and most impressive.. Even the third Lithuanian Song Festival, despite some problems, was more interesting than the fourth Lithuanian Song Festival.. That said, A.. Valeškas’s decorations during the latter Festival, with Lithuanian willows in red hues, were original and thus noteworthy.. Fifth.. 1978 Toronto.. The fifth Lithuanian Song Festival took place in Toronto, Canada, on July 2, 1978, at the Maple Leaf Gardens.. It coincided with other Lithuanian events, namely Lithuanian World Days and various sport competitions.. Lithuanian song enthusiasts, living in Canada, took the initiative to organize the Song Festival in their country, and this was reflected in its official title – The Fifth Canadian and American Lithuanian Song Festival (giving Canada prominence in the title).. The organizing committee members were all Canadian Lithuanians; only the repertoire committee had some members from the United States.. This Song Festival also marked the introduction of several important additions: a Song Festival flag, a joint psaltery (kankles) performance, a Lithuanian choir from Australia (Melbourne), and a symphony orchestra to accompany the Festival’s choirs.. Approximately 1,400 singers from 51 choirs participated in the Song Festival.. Among the 51 choirs were 10 choirs from Canada.. The Honorary Conductors for this Festival were Alice Stephens and Stasys Gailevičius.. Other conductors included: Aloyzas Jurgutis, Alfonsas Mikulskis, Jonas Govėdas, Faustas Strolia, Vaclovas Verikaitis, and Bronius Budriūnas.. The psaltery  ...   registrations, fundraising, repertoire books, etc.. This committee’s members were: Nijolė Benotienė, Algirdas Nausėdas, Ramunė Stravinskienė, Algirdas Vaičiūnas, and Dalia Viskontienė.. The artistic committee, as mentioned before, was led by Rita Čyvaitė-Kliorienė.. This committee was responsible for the Song Festival program and all its music-related peripheries: repertoire selections, structure and printing of repertoire books for all choir participants, orchestrations, selection of orchestra members, communications with leaders of all participating choirs, mp3 recordings of the different voice types for learning via the internet, etc.. Members of the artistic committee included Darius Polikaitis, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė, Faustas Strolia (chairman of the North American Lithuanian Musical Society), Nijolė Benotienė (media liaison), and Lilija Gelažis and Siga Mikoliūnaitė, who were in charge of the visual effects, parade of choir directors, the Song Festival flag, etc.. Every choir director of each participating choir played a significant part in the success of the Eighth Song Festival.. They shouldered the responsibilities of teaching the chosen repertoire to their members, and either delegating or themselves taking care of the registration, purchasing required apparel for the Song Festival, organizing practices, etc.. For all this Rita Kliorienė was especially grateful, and in turn focused much energy on open communication with choir directors through emails, telephone conversations, and visits to various cities to personally hear the choirs.. One of the organizing committee’s first tasks was to secure a venue for the 2006 Lithuanian Song Festival.. The chosen place was the pavilion at the University of Illinois – Chicago (UIC), which had a seating capacity of 10,000 and allowed for an unlimited number of singers.. Both the artistic director and organizing committee chairman wanted a venue where the participants could see the entire Song Festival from beginning to end, not having to wait behind the scenes and only coming in to sing their designated songs.. They felt this was especially important for the youth choirs.. The pavilion at UIC was well suited for this vision.. Once Rita Kliorienė took the artistic reins of the Eighth Lithuanian Song Festival, she knew she wanted to meet as many choir directors as possible and review the repertoire with them.. Thus, a weekend seminar was organized August 18-21, 2005 at Camp Dainava, in Manchester, Michigan, to which all choir directors were invited.. Dalia Viskontienė planned the seminar program, and Rusnė Kasputienė was responsible for the food and lodging.. Kliorienė took the initiave to have every voice part for every repertoire song pre-recorded and available to listen to/learn from on the Song Festival’s internet website.. Darius Polikaitis was reponsible for this time-consuming project.. He enlisted Kristina Kliorytė and Rima Polikaitytė-Birutienė to sing the female voice parts.. The accessibility for choir singers to all the pre-recorded music parts: their rhythms, tempo, and interpretation, was critical to the success of the Song Festival performance.. Per R.. Kliorys, these pre-recordings were the "glue" that allowed over 1,000 singers to perform songs in unison.. Though most of the repertoire songs were selected from a list of published works or Lithuanian folk songs, four pieces were written specifically for this Song Festival:.. "Atsiliepk Daina" ("Answer with a Song"), music by Rita Kliorienė, lyrics – Nijolė Puranaitė-Benotienė.. "Skanu" ("Tastes Good!"), music and lyrics by Kęstutis Daugirdas.. "Šokių ir Dainų Sonetas III" ("Dance and Song Sonata III"), music by Faustas Strolia, lyrics – Anatolijus Kairys.. "Giesmė Naujajai Žemei" ("Hymn to the New Land"), music by Giedrius Svilainis, lyrics – Nijolė Kersnauskaitė.. Viktoras Ralys also wove seven songs into a musical medley, called "Tai Smagu Lauke per Lietų" ("It’s Fun Outside in the Rain") for the Song Festival’s youth choirs.. The conductors for the Eighth Lithuanian Song Festival were:.. While preparing for the Song Festival, R.. Kliorienė worked closely with the Lithuanian Folk Culture Center, led by Saulius Liausa.. Mr.. Liausa facilitated the commissioning of music by composers living in Lithuania, prepared their compositions for distribution, and arranged orchestrations for these works.. This collaboration was very helpful and appreciated by the artistic director.. The Eighth Lithuanian Song Festival was enriched by the participation of two renowned choirs from Lithuania: the Jesuit High School choir from Vilnius, led by Leonidas Abaris, and the co-ed choir "Aukuras" from Klaipėda, led by Alfonsas Vildžiūnas.. These choirs not only performed in the actual Song Festival, but also gave separate concerts on days prior to the Festival and contributed their voices at Holy Mass.. The St.. Casimir Parish choir from London, England, led by Virgilijus Vaitkus, also participated in this Song Festival.. The Eighth Lithuanian Song Festival – "Answer with a Song".. The Festival unofficially began Friday, June 30th, with a dinner for all the choir directors.. It was organized by Dr.. Audrius Polikaitis and Rita Kliorienė in gratitude to the directors for preparing their choirs for the Song Festival.. After dinner many of the participants went to a concert performed by "Aukuras" from Klaipėda, Lithuania.. The next morning, Saturday, July 1st, all the singers gathered at the UIC pavilion for the grand rehearsal.. The rehearsal started at 8:00 a.. m.. and ended at 5:00 p.. Considering it was a long day for all involved, the unending enthuasiasm of the singers, the professionalism of the conductors, and the ability by organizers to run rehearsal within tight time constraints were a pleasant surprise.. Saturday night, a vocal group from Lithuania, "Jazz Land", led by Artūras Novikas, performed in a local Chicago hall to the delight of many who had come for the Song Festival.. This, and the "get acquainted" mingling that followed, were aptly organized by Marius Polikaitis.. Sunday, July 2nd, began with 9:00 a.. Holy Mass in one of the massive auditorium rooms at the hotel, and by 2:00 p.. everyone was ready for the start of the main event – the Eighth Lithuanian Song Festival.. In a designated area of the UIC pavilion, over 1150 singers from 52 choirs took their seats.. On several big screens, an introduction of all the choirs could be seen.. Announcers Eglė Laniauskienė and Arūnas Čiuberkis introduced each choir and its director in alphabetical order while pictures of each choir’s members graced the screens.. Loud applause and encouraging shouts of support could be heard after each introduction.. The Song Festival’s orchestra, conducted by Darius Polikaitis, tastefully played marching music in the background of the choir introductions, further enhancing the enthusiasm already felt in the air.. After the choirs were introduced via screens, the American, Canadian, and Lithuanian national flags were carried in, followed by the parade of choir directors and the Festival’s conductors.. The Song Festival’s program was divided by themes, for which corresponding songs were performed and related scenes visualized on the big screens.. "Ačiū Tau, Prigimtie" ("Thank you, My Heritage") was the first theme of the program.. The American, Canadian, and Lithuanian national anthems, a prayer – "Už Lietuvą, Tėvynę Motiną" ("For Lithuania, the Motherland"), (composer - J.. Govėdas, lyrics by A.. Paulavičius), and a patriotic song "Lietuva, brangi šalele" ("Lithuania, a Treasured Land") (music and lyrics by V.. Vydūnas), started the Eighth Song Festival.. At this point, the Festival’s flag was carried in and raised above the performers, where it served as a scenic backdrop throughout the Festival.. Next, the President of the Republic of Lithuania, Valdas Adamkus, stressed in his opening remarks that through song a country shows the world that it is still alive.. After his remarks, President Adamkus decorated retired Metropolitan Opera soloist, Algirdas Brazis, with an order medal for his 31 years of service in the Chicago Lithuanian Opera Company.. Audrius Polikaitis, chairman of the organizing committee, shared his delight in seeing so many people in the audience, thanked all who contributed financially and/or through volunteerism, and then invited the artistic director, Rita Kliorienė, to conduct her composition of the Festival’s theme song "Atsiliepk Daina" ("Answer with a Song") (lyrics by N.. Benotienė).. The female singers, wearing flowy shades-of-blue capes, held similarly colored songbooks in their hands; the Festival flag, created by Ričardas and Aušrinė Širvinskas, incorporated these same colors.. On the flag: blue, purple, and green color hues symbolizing the Atlantic ocean, which separates Lithuania and North America; a blue sky, which unites the two lands; and symbols of music, which brought everyone together for this Song Festival.. Kliorienė incorporated into the repertoire six songs for audience participation; after all, everyone attending was called to "answer with a song".. Those songs lyrics were printed in the souvenir program and also projected on the big screens in the pavilion.. In the second half, the song "Gražių Dainelių" ("Beautiful Songs") (music by A.. Vanagaitis, lyrics by V.. Stonys), was especially impressive as the performers and audience members joined voices in its singing.. A folk song "Augo Putins" ("The Snowball Tree Grew"), was performed by the youth choirs and accompanied by a youth ensemble playing panpipes.. The playful song, "Ta Ta To", composed by Nijolė Sinkevičiūtė, was an example of works by composers currently living in Lithuania.. Another theme for songs performed in this Festival was titled "Uždek, Motule, Žvakelę" ("Light a Candle, Mother"), dedicated to Lithuania’s history and all who fought for its freedom.. Especially moving was the popular folk song "Kaip Verkiančio Smuiko" ("Like a Weeping Violin") (harmonization by R.. Kliorienė, orchestrated by K.. Daugėla), sung in unison by performers and audience members.. During this song, the pavilion was darkened, and the audience was asked to turn on the small flashlights passed out upon entrance into the Festival.. The melancholy words, about a mother’s eternal sorrow for her sons who sacrificed their lives fighting for Lithuania’s freedom, no doubt evoked deep emotions.. The sparkles of light and the song’s words were poignant reminders that such sacrifices will never be forgotten.. An aura of respect and hope could be felt throughout the pavilion.. The final theme of songs in the first half of the program was titled "Norėčiau Prisijaukinti Sakalą Gintarinėm Akim" ("Taming a Falcon with Eyes of Amber").. This phrase, taken from a song, speaks about the longing for 50 years by emigrants to return, like falcon birds, to a free Lithuania.. With the goal of independence now accomplished, several songs were performed that expressed the joy of this freedom, the love for Lithuania, and the gratitude to God for His many blessings upon this tiny nation.. The collaboration between composers in Lithuania and lyricists in North America on several songs in this Festival was further evidence of the spirit of unity felt between Lithuanians on both sides of the Atlantic.. The second half of the program began with youth choirs performing songs to the theme "Gražūs Vaikai Pelėdos" ("Pretty are the Owl’s Children").. Among several playful and humorous songs was a medley titled "Tai Smagu Lauke per Lietų" ("Fun Outside in the Rain").. This song medley included four original and three folk songs, with introductions and orchestral insertions written by Viktoras Ralys.. During the youth choir performances, a dance ensemble visually interpreted some songs, and on the big pavilion screens children’s thematic drawings could be seen.. It should be noted that advertisement of the Eighth Lithuanian Song Festival was an ongoing process and included various methods.. Aside from frequent articles in several Lithuanian newspapers about Festival preparations, choirs performed in their local communities, and children’s art competitions were held in Lithuanian Saturday Schools.. In fact, drawings selected through these competitions were those projected on the big screens during the youth choir performances.. Lilija Gelažis and Siga Mikoliūnaitė were this Song Festival’s visual effects coordinators.. Two dance ensembles were also integrated into the program: The Artistic Dance Theater group from Lemont, Illinois, led by Estera Lisauskienė and Sandra Krumhorn, and the Chicago Lithuanian Folk Dance group "Suktinis", led by Salomėja and Vidmantas Strižigauskas.. Ten choirs composed of high school and college students participated in the Song Festival.. Almost all were assembled for this sole purpose and participated with infectious enthusiasm.. Among this group of choirs was the Jesuit High School choir from Vilnius, Lithuania.. Songs designated for these choirs, under the theme "Su Tavim aš per Pasaulį Platų" ("With You I Travel the World"), were performed by the mixed choir, the women’s choir, and the all-male choir.. A popular modern song, "Keleiviai" ("The Travelers"), composed by Darius Polikaitis (lyrics by B.. Brazdžionis), was sung by the all-male choir and received an especially loud ovation.. A festive spirit, the smiling faces of the performers, and strong musical voices blended in beautiful harmony throughout the Song Festival.. The final theme of songs, titled "Tegul Jungia Daina Vaikus Lietuvos" ("May Songs Unite All Children of Lithuania"), began with the performance of the beloved song, "Kur Giria Žaliuoja" ("The Green Forests") (music by J.. Gudavičius, lyrics by K.. Sakalauskas-Vanagėlis), which describes Lithuania’s beautiful nature.. A new composition, "Šokių ir Dainų Sonetas" ("Song and Dance Sonata"), (lyrics by A.. Kairys, music by Faustas Strolia), was conducted by Dalia Viskontienė.. The song "Viena Šeima, Viena Tauta" ("One Family, One Nation"), (lyrics by Nijolė Kersnauskaitė, music by Rita Kliorienė), was sung by the joint adult choir, conducted by A.. Vildžiūnas, and captured the spirit of unity that Lithuanians feel no matter where they live in the world.. The phrase "one family, one nation, united by our motherland Lithuania" resounded loudly and proudly within the walls of the pavilion.. The Eighth Lithuanian Song Festival culminated with a new composition, "Giesmė Naujajai Žemei" ("Hymn to the New Land").. Its music was written by Giedrius Svilainis, a composer living in Lithuania, to words written by an emigrant to America, Nijolė Kersnauskaitė.. ".. The waves billowed, and the land answered.. " – these are words from the final song which reflect feelings of gratitude toward foreign lands that have embraced Lithuanian emigrants throughout history and provided them refuge.. The Song Festival itself could be viewed as symbolic of how a culture can remain alive in a "new land".. This final song was conducted by the Song Festival's artistic director, Rita Čyvaitė-Kliorienė.. The audience, which was given small white kerchiefs upon entering the pavilion, was asked to wave them during the performance of this song.. Some, however, were seen using the kerchiefs to wipe away tears, as the Song Festival tugged at deep emotions.. As the final note echoed in the background, Rita Kliorienė and Dr.. Audrius Polikaitis called to the main stage all the choir directors, the Festival’s conductors, members of the organizational and artistic committees, dance group leaders, and other significant contributors to the success of the Eighth Song Festival.. With deep gratitude from the organizers, each received a commemorative sash, woven in Lithuania.. The Festival flag was lowered and, along with a baton, was ceremoniously passed to the organizing committee chairpersons of the next Song Festival, Rasa and Paulius Kuras, and its artistic director, Dalia Viskontienė.. The Ninth Lithuanian Song Festival is scheduled to take place in Toronto, Ontario, Canada.. The Eighth Lithuanian Song Festival ended with a grand ball at the Chicago Sheraton Hotel and Towers.. There, after dinner, impromptu singing to the sounds of several accordions could be heard, and many danced well into the night.. Information about the Song Festival "Answer with a Song" was distributed to many media outlets.. Right from the start, an internet website, dainusvente.. org, was created where all pertinent information could be accessed by performers, audience members, financial donors.. This website was well maintained and frequently updated.. Print media also played an important part in advertising and distributing information about the Eighth Lithuanian Song Festival.. This team of journalists was led by Nijolė Benotienė.. They wrote over 80 articles, introducing each choir, relaying quotes from choir members, sharing interviews with various committee members.. Lithuanian newspapers "Tėviškės Žiburiai" – Kanada ("Lights of our Homeland" – Canada), "Amerikos Lietuvis" – Čikaga ("The American Lithuanian" – Chicago), and especially the daily Lithuanian newspaper "Draugas"- Čikaga ("Friend"-Chicago) graciously printed many articles presented to them about the Song Festival.. A DVD was of this event was also released, and the Song Festival was broadcast twice on television in Lithuania.. A souvenir program, with Eglė Laniauskienė as chief editor, was given to all participants and made available to everyone attending the Festival.. This publication included photographs and short descriptions of each participating choir, company ads, personal posts with best wishes, congratulatory letters from dignitaries, and a list of all financial donors.. Special attention was called to Marija and Antanas Rudis, who donated over $10,000; other generous donors were the Lithuanian Foundation, Illinois Department of Commerce and Economic Opportunity, and the Bureau of Tourism and Emigration Department.. The Eighth Lithuanian Song Festival, titled "Answer with a Song", which took place on July 1-2, 2006, in Chicago, Ill.. , was proof that the tradition of Song Festivals outside the boundaries of Lithuania was again alive and well.. Though Lithuania has regained its independence, it is imperative to continue such traditions in North America to keep fostering the treasures of language, music, and song, which earlier generations brought over as they settled in new lands.. It is important to once again emphasize that the demanding artistic and organizational tasks required to organize a Song Festival were all done by selfless volunteers, who shared their knowledge and creativity, and sacrificed their precious free time.. The organizers should also be commended for having faith that Lithuanians would financially support the Song Festival, as they started with very little seed money.. Any nation with strong leaders, teachers, and scientists is indeed blessed.. Lithuanian emigrants in North America should also feel blessed that the right leaders emerged to revive Lithuanian Song Festivals.. Rita Kliorienė and Dr.. Audrius Polikaitis accomplished this seemingly impossible task.. Kliorienė inspired choirs to form, especially in smaller Lithuanian communities, urged newer emigrants to join these choirs, and strenghtened the bond between choirs and choir directors in North America and Lithuania.. The history of Lithuanian emigrants in North America has been enriched by the Eighth Lithuanian Song Festival, which can be viewed as a symbol of vitality and hope.. Songs have resounded for 50 years among emigrants; now we have "answered with a song", and we will keep our culture alive through song !!!.. Nijolė Benotienė.. We're working our way through to the Ninth Song Festival.. More coming soon..

    Original link path: /en/more/history
    Open archive

  • Title: Dainų Šventė - feedback
    Original link path: /en/feedback
    (No additional info available in detailed archive for this subpage)



  •  


    Archived pages: 12